Satoshi nakamoto bitcoin pdf,
Blokčeinas blockchain — tai technologija, pirmą kartą aprašyta metais Satoshi Nakamoto.
Tiesa, pačiame dokumente[1] blokčeinas kaip sąvoka nevartojama, ji atsirado kiek vėliau. Blockchain — tai iš esmės protokolas taisyklių rinkinysskirtas organizuoti tarpusavio atsiskaitymams internete nenaudojant tarpininko — trečiosios patikimos šalies kaip antai banko.
Atsiskaitymams vykdyti ir sekti naudojama decentralizuota duomenų bazė, kurios veiksmų žurnalą gali matyti ir tvarkyti visi tinklo dalyviai.
Veiksmų žurnalas pasižymi vienakryptiškumu, t. Atsiskaitydami grynaisiais pinigais mes perduodame pinigus, pas mus jų nebelieka.
Atsiskaitant banko pavedimu, trečioji šalis — bankas — užtikrina, kad pinigų suma, nukeliaujanti pas kitą sandorio šalį, būtų nurašyta nuo mūsų sąskaitos, t. Bitkoino protokolas leidžia vykdyti atsiskaitymus internetu be trečiosios šalies, t.
Kaip tai padaryti be banko? Tai tampa įmanoma, jei operacijų žurnalą ir sąskaitų likučius žino visi. Įdomu tai, kad platformos autoriaus — Satoshi Nakamoto niekas nėra matęs.
Manoma, kad tai — autorių grupės pseudonimas[3]. Kodėl bitkoino kursas taip kyla, jeigu jis nepadengtas jokiu turtu, infrastruktūra ar paslaugomis?
Tačiau, kaip ir bet kokia spekuliatyvinė investicija, gali staigiai krist žemyn. Tai gali nutikti per sekundę, jei sakykime, bus atrasta saugumo spraga blockchain protokole.
- Vienos monetos kriptovaliutos tikros apžvalgos P2p kripto valiutos keitimas.
- Беккер поставил коробку на пол и подошел к столу.
- Bitcoin – Vikipedija
- Viržių kriptovaliutų prekyba
Technologiškai blockchain ir bitkoinas — nieko stebuklingo. Tai ne kiek nauja tehchnologija, kiek satoshi nakamoto bitcoin pdf jau egzistuojančių technologijų: peer-to-peer tinklų, elektroninio parašo, kriptografinės maišos, laiko žymos, Merkele medžių, ir kitų, mišinys.
Naršymo meniu
Kai kurios šių technologijų žinomos jau ne vieną dešimtmetį [4]. Šiandien jau egzistuoja keli variantai decentralizuotų duomenų bazių, funkcionuojančių blockchain pagrindu.
Didžiausia jų, žinoma — Bitcoin kriptovaliuta. Daugelis valstybių jau šiandien svarsto įvairius variantus, kaip šią technologiją galima būtų panaudoti.
Pateiksiu du pavyzdžius, kurie, mano manymu labiausiai tikėtini: balsavimas internetu ir prekyba įmonių akcijomis. Visi žinome, kad atviro rodikliai prekyboje akcijomis prekiaujama biržoje. Tačiau biržose prekiaujama tik listinguojamų bendrovių akcijomis ir išvestiniais vertybiniais popieriais, o uždaro tipo akcinių bendrovių UAB akcijų apskaitą tvarko pačios bendrovės. Štai Lietuvoje UAB akcijų apyvartai taikomas dvejopas režimas — sutartinis ir notarinis.
Antra, rinkimai. Kiekviena Vyriausybė savo programoje vis nesėkmingai žada įteisinti balsavimą internetu. Panaudojus blockchain tinklą balsavimo duomenų perdavimui, galima užtikrinti tiek balsavimo anonimiškumą, tiek balsavimo slaptumą, tiek viso proceso skaidrumą, kadangi blockchain tinklas leidžia užtikrinti skaidrų proceso stebėjimą, neatskleidžiant, kas už ką balsavo. Detaliau apie tai — kitame rašinyje.
