Kompromisai per erdvės laiką ir ekosistemų paslaugas. 52012DC0670
Kiekybinis ekspertinis vertinimas. Biofiziniai metodai Biofizinės metodologijos yra labiausiai paplitusios kartografuojant ir vertinant ekosisteminių paslaugų išteklius bei esamą paklausą ir vartojimą. Biofizinis kiekybinis vertinimas yra ekosisteminių paslaugų matavimas naudojant biofizinius vienetus, pavyzdžiui, vandens kiekį įsigėrusį į vandeningą sluoksnį, išgaunamą medienos kiekį ar anglies kiekį dirvoje. Taigi biofiziniai metodai yra stipriai priklausomi nuo rodiklių, pakaitinių duomenų ir biofizinių modelių.
Pasitelkiant rodiklius ir biofizinius modelius galima ne tik kiekybiškai įvertinti ekosistemines paslaugas, bet taip pat įvertinti ir ekosistemų būseną jų struktūrų ir funkcijų atžvilgiu. Tam kad būtų atliekamas biofizinis ekosisteminių paslaugų vertinimas reikia atsakyti į du klausimus: Ką mes matuosime?

Ką matuoti? Kai jau yra atrinktos aktualios projektui ekosisteminės paslaugos, tuomet reikia pasirinkti ekosisteminių paslaugų rodiklius, tam gal būtų galima įvertinti ir stebėti ekosisteminių paslaugų išteklius ir jų būseną žr.

Rodiklis pasirenkamas atsižvelgiant į analizės tikslą, tikslinę grupę, erdvinį ir laikinį mastelį ir duomenų pasiekiamumą. Svarbus aspektas, renkantis rodiklius yra įvertinti ar jie bus naudojami pamatuoti ištekliams ekosistemų potencialą teikti ekosistemines paslaugas ar srautus faktinis ekosisteminių paslaugų realizavimas ar naudojimas.
Srautų rodikliai paprastai išreiškiami laiko vienetais. Jei ištekliai nušienaujami, tuomet jie patampa srautais Burkhard and Maes, Kaip matuoti? Kai reikiamos ir aktualios ekosisteminės paslaugos ir tinkami rodikliai yra pasirinkti ekosisteminių paslaugų išteklių vertinimui, tuomet reikia įvertinti biofizinius ekosisteminių paslaugų išteklius ir srautus.
Burkhard ir Maes išskiria tris pagrindinius būdus: tiesioginiai matavimai, netiesioginiai matavimai ir ekosisteminių paslaugų modeliavimas. Tiesioginiai ekosisteminių paslaugų matavimai Tiesioginiai ekosisteminių paslaugų rodiklių matavimai yra gaunami atliekant stebėjimus, stebėjimų tyrimus ir klausimynus.
Tiesioginių matavimų pavyzdžiai galėtų būti: bendro žolės kiekio augančio pievose biomasės gamybos matavimai arba apdulkinančių rūšių ir bendro apdulkinančių vabzdžių skaičiaus apdulkinimas pagal transektą pievoje nustatymas. Tiesioginiai matavimai yra pats tiksliausias kiekybinio įvertinimo būdas, tačiau šis būdas yra imlus laikui ir resursams.
Žaliosios erdvės mieste: kompromisas tarp ekonominės naudos ir gyventojų gerovės
Taigi, tokie ekosisteminių paslaugų matavimai yra tinkami tik nedidelėse teritorijose arba atliekant juos vietiniu lygmeniu. Tačiau kai kuriais atvejais šie rodikliai jau būna išmatuoti kitais tikslais pvz. Netiesioginiai ekosisteminių paslaugų matavimai Netiesioginiai matavimai taip pat suteikia biofizinę vertę, tačiau siekiant, kad jie būtų panaudoti kaip rodikliai ekosisteminėms paslaugoms vertinti, yra reikalingos tolesnės interpretacijos, prielaidos ir duomenų apdirbimas.
Duomenys surinkti nuotolinio stebėjimo būdu yra geras netiesioginių matavimų pavyzdys pvz. Didžioji dauguma šių būdų nėra sukurti matuoti ekosisteminių paslaugų ištekliams ir srautams. Tačiau, jei yra žinomas ryšys tarp matuojamų kintamųjų ir ekosistemų procesų ir funkcijų, tai ekosisteminių paslaugų vertės gali būti iš jų išvedamos.
Pavyzdžiui, apsauga paskatinti akcijų pasirinkimo sandorius erozijos yra stipriai susijusi su augmenijos egzistavimu bei jos tipu ir kiekiu. O šie duomenys gali būti išvedami iš augmenijos indeksų, tokių kaip normalizuoto augmenijos skirtumo indekso angl.
Žemės paviršiaus arba buveinių žemėlapiai taip pat gali būti naudojami ir priskiriami netiesioginių ekosisteminių paslaugų išteklių ir srautų matavimų grupei. Vienas dažniausių ir įprasčiausių būdų — nustatyti condor options prekyba kiekvienos ekosisteminės paslaugos vertę, kiekvienam žemės paviršiaus tipui pvz.
Ekosisteminių paslaugų išteklių ir srautų vidutinės vertės yra išgaunamos iš mokslinės literatūros šaltinių arba tyrimų medžiagos. Tam kad analizė būtų erdviškai tiksli ir aiški, šios vertės gali būti siejamos su žemės paviršiaus vienetais žemėlapiuose. Netiesioginiai matavimai yra labiau efektyvūs resursų atžvilgiu. Taip pat, žemės stebėjimų duomenys yra reguliariai atnaujinami, o tai leidžia įvertinti ekosisteminių paslaugų išteklių ir srautų pokyčių laipsnį.
Ekosisteminių paslaugų modeliavimas Modeliai — tai simuliacijos arba kompromisai per erdvės laiką ir ekosistemų paslaugas sistemų reprezentacija.
Kai tiesioginiai ir netiesioginiai duomenys yra nepasiekiami, tuomet kiti ekologiniai ir socioekonominiai duomenys gali būti naudojami, kad pakeistų trūkstamus duomenis ir kad būtų galima įvertinti ekosisteminių paslaugų išteklius ir jų paklausą.
Ekosisteminių paslaugų modelių pranašumas yra tas, kad įvesties duomenys gali būti keičiami, kad būtų simuliuojami hipotetiniai žemės valdymo scenarijai, žemės paviršiaus pokyčiai, klimato kaita ir pan.
Tai leidžia nuspėti galimus poveikius ekosisteminių paslaugų ištekliams. Sociokultūriniai metodai Sociokultūriniais metodais paprastai siekiama įvertinti, kokioms ekosisteminėms paslaugoms žmonės teikia pirmenybę, neįskaitant finansinio aspekto. Ekosisteminių paslaugų paklausos ir pasiūlos vertės ir suvokimas yra paprastai vertinamos ir kompromisai per erdvės laiką ir ekosistemų paslaugas žymimos pasitelkiant daugybę metodų, kurie fokusuojasi ties socialiniais poreikiais ir teikiamoms pirmenybėms.
Svarbu aiškiai atskirti sociokultūrinius metodus ir sociokultūrines ekosistemines paslaugas. Sociokultūriniai metodai naudojami kiekybiškai įvertinti ir sukurti žemėlapius susijusius su trimis ekosisteminių paslaugų kategorijomis: aprūpinimo, reguliuojančiomis ir kultūrinėmis. Yra kelios metodologijos, bet čia mes pabrėžiame tris: pirmenybės teikimo vertinimas, PPGIS ir laiko sugaišimo vertinimas.
Dalyvaujamasis kartografavimas ir vertinimas angl. PPGIS leidžia įvertinti erdvinį ekosisteminių paslaugų pasiskirstymą pasitelkiant vietines žinias, teikiamą pirmenybę ir suvokimą. PPGIS metodikos yra integruotos ir erdviškai aiškios.
3. Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir vertinimas
Taigi tai leidžia erdvinį paklausos ir pasiūlos palyginimą. Pasitelkiant Sėkminga prekybininko prekybos strategija įrankius, galima pažymėti tašką ar teritoriją žemėlapyje ir atsakyti į klausimyną apie suvokiamą pasiūlą išteklius arba paklausą poreikį susijusius su viena arba daugiau ekosisteminių paslaugų.
Laiko sugaišimo vertinimas: Laiko sugaišimo vertinime naudojamas laiko kintamasis, kaip pakaitinis duomuo, vertinant tam tikrų ekosisteminių paslaugų vertę. Šis vertinimas atliekamas tiesiogiai klausiant žmonių, kiek laiko jie norėtų investuoti, kad būtų pakeista tam tikrų ekosisteminių paslaugų išteklių gausa ar kokybė. Panašiai kaip polinkio mokėti metodas angl.
Ekonominiai metodai Ekosisteminių paslaugų vertinimo ir kartografavimo ekonominių metodologijų tikslas — kiekybiškai pinigine išraiška įvertinti gerovę, kurią gauna visuomenė dėl ekosisteminių paslaugų naudojimo.

Ekonominių verčių erdvinė kaita gali būti vertinama pasitelkiant žemėlapius. Ekonominis ekosisteminių paslaugų vertinimas yra sudėtinga disciplina ir tam skirta yra ne viena publikacija.
Kad geriau suprastumėte ekonominius vertinimus, rekomenduojame paskaityti Brander ir Crossman Ekonominiai ekosisteminių paslaugų vertinimo metodai gali paremti tam tikrus sprendimų priėmimo procesus, kai svarstomos kelios valdymo, projektų ar politikos galimybės.
Trys ekonominiai metodai aptariami toliau iliustruos platų metodų pasirinkimą: kaštų efektyvumo analizę cost-effectiveness anlysiskaštų ir naudos analizę cost-benefit analysis ir daugelio kriterijų analizę multi-criteria analysis.
Tos skirtingos galimybės turi būti orientuotos į tą patį tikslą ir visi kaštai turi būti išreikšti pinigine išraiška. KEA yra pakankamai ribotas būdas, kadangi dažnai neįmanoma nustatyti vieno geriausio tikslo ekosisteminių paslaugų ištekliams. Kaštų ir naudos analizė KNA : KNA yra dažnai naudojama įvertinti turint kelias planavimo ir politikos pasirinkimo galimybes, kurių poveikius galima kiekybiškai įvertinti ir išreikšti pinigine išraiška.
KNA palygina skirtingų galimybių visus kaštus ir gaunamą naudą. Šis metodas taikomas ekosistemoms, vertinant planavimo ir politikos galimybių kaštus forex robotron rezultatai jų teikiamą naudą ekosisteminių paslaugų teikimui, tačiau tai reikalauja gilių žinių apie ekosistemų procesus.
Trišalė taryba: sėkmingo socialinio dialogo pavyzdys, tačiau tobulėjimui erdvės – dar daug
Daugelio kriterijų analizė DKA : DKA yra dažniausiai naudojama kai ne visus kaštus ir naudą galima įvertinti pinigine išraiška. Pagrindinė DKA idėja — integruoti skirtingus tikslus ar kriterijus nepriskiriant piniginės vertės. DKA yra naudojama nustatyti teikiamą pirmenybę tarp skirtingų pasirinkimų, remiantis bendrais kriterijais, nustatytais sprendimus priimančios institucijos.
Kiekybinis ekspertinis ekosisteminių paslaugų vertinimas Kai trūksta kitų šaltinių, ekspertų žinios gali suteikti reikiamą informaciją ekosisteminių paslaugų išteklių, srautų ir paklausos vertinimui. Taip dpo prekybos strategija, kai ekspertai iš highlow dvejetainių parinkčių demonstracija disciplinų įtraukiami į vertinimą, tai gali suteikti gilesnį supratimą apie sudėtingus tarpusavio ryšius tarp ekosistemų išteklių, srautų ir paklausos DPSIR dedamųjų angl.
Ekspertiniame vertinime, konsultacinis procesas tarp ekspertų veda link sutarimo dėl apytikslių ekosisteminių paslaugų išteklių ir paklausos verčių. Kai trūksta biofizinių ar kitų tipų duomenų, tuomet ekspertų vertinimas yra efektyvus būdas išgauti apytiksles ekosisteminių paslaugų vertes. Ekspertinis kiekybinis vertinimas yra paprastai naudojamas kartu su lentelės kompromisai per erdvės laiką ir ekosistemų paslaugas metodu taikomu ekosisteminių paslaugų žemėlapių kūrimui žr.
Šie būdai kartu yra pakankamai ekonomiškasūdas sudaryti patikimus žemėlapius. Įprastas būdas kiekybiškai įvertinti ekosisteminių paslaugų išteklius ekspertinio vertinimo atžvilgiu, tai santykinių taškų naudojimas: ekspertai yra prašomi vertinti tam tikras ekosistemines paslaugas priskiriant taškų skalę, pvz.
Ekosisteminių paslaugų kartografavimas Kaip aptarta 3 skyriuje, rodiklių, naudojamų kompromisai per erdvės laiką ir ekosistemų paslaugas įvertinti ekosistemines paslaugas, mastelis skiriasi.
Taigi, rezoliucija, pagal kurią vykdomas ekosisteminių paslaugų kartografavimas, priklauso nuo erdvinio biofizinio modelio mastelio, naudojamo apskaičiuoti rodikliams ir nuo prieinamų duomenų mastelio Maes et al. Bendrai, ekosisteminių paslaugų kartografavimo būdai gali būti skirstomi į 5 kategorijas Burkhard and Maes, : Lentelių peržiūrėjimas: taip pat žinoma kaip matrica. Žemės paviršiaus tipai yra naudojami kaip pakaitiniai ekosisteminių paslaugų išteklių duomenys.
Kiekvienas žemės paviršiaus tipas yra susijęs su vidutinėmis ekosisteminių paslaugų reikšmėmis šie duomenys paprastai yra gaunami iš statistinių duomenų bazių arba mokslinės literatūros. Lentelės peržiūrėjimas su ekspertų suteiktomis vertėmis: Panašiai kaip ir lentelių peržiūrėjimo būdu, žemės paviršiaus tipai yra susiję su ekosisteminių paslaugų vertėmis, kurios buvo prieš tai nustatytos ekspertų žr.
Priežastiniai ryšiai: ekosisteminės paslaugos yra nustatomos erdviškai pagal žinomus ryšius tarp ekosisteminių paslaugų ir erdvinės informacijos. Pavyzdžiui, pievose augančios žolės kiekis gali būti nustatomas naudojant skirtingų regionų derliaus statistiką, dirvos derlingumą ir nuolydį. Išvedimas iš pirminių duomenų: tiesioginiai matavimai arba pirminiai duomenys yra surenkami tyrimų metu ir siejami su erdviškai apibrėžtais vienetais.
Ekosisteminių paslaugų vertė tuomet yra išvedama iš šių duomenų. Ekosistemų modeliai: lauko tyrimų ekosisteminių paslaugų duomenys, socioekonominiai duomenys bei duomenys iš literatūros ir statistikos gali būti apjungti ir struktūruojami į sudėtingus modelius, kuriais galima prognozuoti skirtingus ekosisteminių paslaugų aprūpinimo scenarijus.
Modeliai gali būti siejami su erdviniais vienetais, kad būtų galima išgauti erdviškai aiškias prognozes arba tam tikrų paslaugų paklausą. Ekosisteminių paslaugų kartografavimas yra sudėtingas procesas, kuriam reikia įvairaus mastelio duomenų.
Teorinėje medžiagoje vartojamų terminų žodynas
Taigi, tam reikia lanksčios metodologijos, kad būtų atsižvelgta į visus įmanomus biofizinius modelius, duomenų poreikius ir kartografavimo mastelius. Kuriant žemėlapį pakopiniu kartografavimo metodu žr. Pirmoje pakopoje žemės paviršiaus ir panaudojimo duomenys yra naudojami žemėlapiuose sužymėti ekosisteminių paslaugų išteklius pasiūlą ir paklausą. Žemės paviršiaus ir panaudojimo žemėlapiai yra dažnai naudojami kartu su augmenijos ir buveinių žemėlapiais. Pasitelkiant šiuos žemėlapius, daromos išvados apie santykinį paslaugų kiekį.
Šie duomenys gali būti vietoje surinkti duomenys arba duomenys rasti mokslinėje literatūroje arba statistinių duomenų bazėse. Dėl sąsajos tarp žemėlapių ir duomenų, galima kiekybiškai įvertinti ekosistemines paslaugas skirtingose vietose ir skirtingais masteliais. Dviejų pakopų kiekybiniam vertinimui reikalingi GIS geografinių informacinių sistemų pagrindai. Aplinkos biotiniai ir abiotiniai kintamieji yra jungiami su modeliais.
Taip galima prognozuoti ekosisteminių paslaugų erdvinį pasiskirstymą ir išteklių gausą. Trijų pakopų būdui reikia gilių GIS apdorojimo įgūdžių ir gilių žinių apie modeliuojamus procesus.
Sprendimų medis, kuriuo galima vadovautis renkantis ekosisteminių paslaugų kartografavimo pakopas Burkhard and Maes, Paklausos vertinimas ir kartografavimas Paklausa ekosisteminių paslaugų kartografavimo ir vertinimo procese dažnai lieka kaip neįvertinta dedamoji. Tačiau paklausos žemėlapių kūrimas turėtų būti esminis aspektas ekosisteminių paslaugų teoriniame modelyje. Taigi svarbu atsižvelgti į kelis svarbius aspektus: Ekosisteminių paslaugų paklausa ir jų ištekliai dažnai yra skirtingose vietose.
Neretai ekosisteminių paslaugų gavėjai yra toli nuo tų vietų, kur yra ekosistemų ištekliai. Dėl to ekosisteminių paslaugų paklausa turi būti kiekybiškai įvertinta ir sužymėta žemėlapiuose, o ekosisteminių paslaugų srautai iš pasiūlos į paklausą — apskaičiuoti.
Burkhard et al. Taip dažnai būna reguliuojančiųjų ekosisteminių paslaugų atveju; Kryptiniai: Kai yra aiškus ir kryptingas srautas iš ekosisteminių paslaugų išteklių vietos iki gavėjų vietos; Atsieti: Kai ekosisteminių paslaugų išteklių srautai iki gavėjų vietos patenka per tolimus atstumus.
52012DC0670
Ekosisteminių paslaugų pasiūla ir paklausa gali būti skirtingų mastelių ir erdviniai vienetai lemiantys ekosisteminių paslaugų paklausą ir pasiūlą dažnai yra ne tokie patys. Vietovės, kur ekosisteminės paslaugos yra naudojamos, dažnai yra nesusijusios su ekosistemų ar geofiziniais vienetais.
Kūno kalba dažnai pasako daugiau nei žodžiai
Dažniausiai ekosisteminės paslaugos yra naudojamos miesto vietovėse ir kaimo gyvenvietėse. Dažnai tam tikrų ekosisteminių paslaugų išteklių pasiūlos kiekybinio vertinimo metodai nėra tie patys, kokie naudojami ekosisteminių paslaugų paklausos kiekybiniam įvertinimui. Dažniausiai pasiūla negali būti tiesiogiai išmatuojama, dėl to naudojami pakaitiniai duomenys, pavyzdžiui, pasirinkimo sandorių energija tankis arba užstatymo tankis.
Neretai socialiniai metodai žr. Rekomenduojama literatūra: Brander, L. Economic quantification. In Burkhard, B. Maes eds. Mapping Ecosystem Services. Pensoft Publishers Ltd, Sofia. Burkhard, B. Ecosystem service potentials, flows and demand—concepts for spatial localisation, indication and quantification.
Online 34, 1— Maes eds Maes, J. A blueprint for mapping and modelling ecosystem services. Ecosystem Services 4: Egoh, B. Indicators for mapping ecosystem services: a review. Modelling ecosystem services.
- Prekyba dvejetainiais opcionais naudojant fraktalus
- Dešimt dvejetainių opcionų prekybos svetainių
- Įžanga m.
Potschin, R. Haines-Young, R. Turner Eds. Abingdon: Routledge. Publications Office of the European Union, Luxembourg, doi