Profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas


Rūta Jadzevičiūtė m. Koks vaidmuo ir atsakomybės tenka darbdaviui, visuomenės atstovui ar mokymo teikėjui, kuriant naujos kartos profesinį mokymą? Šie klausimai buvo pasiūlyti kaip diskusijos atspirtis, raginant diskusijos dalyvius ieškoti sprendimų, kaip būtų galima tobulinti profesinio mokymo sistemą Lietuvoje.

Apie tai diskutavo Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Raimundas Balčiūnaitis, Užimtumo tarnybos Veiklos ir valdymo departamento direktorė Giedrė Vitė ir Užimtumo tarnybos specialistė Vilija Milinienė.

Kad skiriama nepakankamai dėmesio profesinio mokymo sektoriui, matyt, sutiksime visi. Tai atsispindi tiek finansavime pagal procentą nuo BVP esame vieni paskutinių Europojetiek informacija žiniasklaidoje be Karaliaus Mindaugo profesinės mokyklos skandalo daugiau žinių nelabai ir buvotiek mokinių pasirinkimuose Lietuvoje dvigubai mažesnė dalis vidurinį išsilavinimą įgyja profesinėse mokyklose nei ES vidurkis. Neretai kalbama, kad profesinis mokymas nespėja prisitaikyti prie naujų poreikių.

Naujoji Lietuvos profesijų klasifikatoriaus struktūra parengta siekiant tiksliau adaptuoti atnaujintą šio tarptautinio profesijų klasifikatoriaus versiją ISCO, nes jis yra vienas iš tarptautinių darbo statistikos standartų, atspindintis bendras darbo pasaulio tendencijas bei tarptautinę profesijų klasifikatoriaus taikymo patirtį.

Kadangi iš anksto tiksliai numatyti pokyčių nepavyksta, o išsigryninus poreikius, ilgai užtrunka, kol viskas pradedama įgyvendinti, neretai susidaro situacija, kai prisitaikome prie to, prie ko reikėjo prisitaikyti vakar ar net prieš 4 metus. Jau kelis metus rengiami profesiniai standartai ir vis grįžtama prie klausimo, ar jų išties reikia.

Sukurti sektoriniai profesiniai komitetai, kurių vaidmuo ne visai aiškus. Daug investuota į pameistrystės programą, tačiau ja naudojasi vos keli šimtai mokinių. Negana to, pažangios šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, kurių mokymo modelius siekėme pritaikyti Lietuvoje, jau kalba, kad pameistrystė nėra tokia efektyvi, kaip tikėtasi. Atsižvelgiant į šį kontekstą, kyla klausimas, ar apskritai įmanoma sukurti profesinio mokymo sistemą, kuri, nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie pramonės revoliuciją 4.

profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas aep akcijų pasirinkimo sandoriai

Greitai prisitaikyti yra viena, o lanksčiai — kita. Vertėtų tai atskirti. Kalbant apie greitą prisitaikymą, galime išskirti dvi dimensijas — kiekio ir kokybės. Kaip spręsti nepakankamo kvalifikuotų specialistų skaičiaus problemą? Kaip pagrindinę priemonę išskirčiau profesinių mokyklų ir verslo struktūrų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kitaip kiekio nesureguliuosime — negalime priversti. Kad profesinio mokymo įstaigos galėtų kokybiškai sureaguoti į darbo rinkos poreikius, reikia sisteminių pokyčių.

Pirmiausia, reikėtų palengvinti mokymo proceso reglamentavimo naštą. Antra, reikėtų turėti patikimą išorinių veiksnių pokyčių stebėsenos sistemą. Kalbu ne apie mokyklos lygmeniu inicijuotą stebėseną, o apie nacionalinę sistemą, įtraukiant visas profesines mokyklas.

Trečia, reikėtų numatyti galimybes operatyviai organizuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Galop, reikėtų turėti ir finansinius išteklius mokymo bazės atnaujinimui ir papildymui. Sutinku ne su visomis prielaidomis, kurios buvo iškeltos pradžioje.

Pavyzdžiui, tai, kad trūksta informacijos žiniasklaidoje, — svarstytina. Vertingos medžiagos, gerų pavyzdžių tikrai yra. Ypač turint omenyje pastaruosius 2—3 metus, per kuriuos nuveikta daugiau negu per 15—20 metų prieš tai. Problema yra ne informacijos stoka, o kokią informaciją daugiausia renkamės vartoti. Profesiniame mokyme dar tebėra nemažai neskaidrumo ir neadekvatumo.

Tačiau situacija keičiasi. Ypač teigiamai vertinu pakeistą priėmimo į profesines mokyklas struktūrą. Anksčiau ji, galima sakyti, buvo atvirkščiai proporcinga darbo rinkos struktūrai. Ne visai sutinku, kad problemoms spręsti trūksta finansų. Mano galva, profesinio mokymo sektoriuje pinigų yra pakankamai.

Tik ar mes teisingai juos skirstome? Manau, kad didžioji dalis profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas yra skiriama neefektyviam tinklui išlaikyti.

  • Dvejetainė pasirinkimo investicija
  • Naujos kartos profesinis mokymas Lietuvoje: koks jis? – Agenda
  • Dėl darbo rinkos profesinio mokymo reglamentų
  • Ролдан сразу понял.
  •  Не знаете, как его зовут.
  • Geros dvejetainių parinkčių strategijos
  • Уже на середине комнаты она основательно разогналась.

Kadangi dauguma profesijos mokytojų, kaip rodo statistika, garbaus amžiaus, jų kvalifikacijos kėlimas problemos esmingai neišspręs. Verčiau pinigus nukreipti į atlyginimo kėlimą, paskatas pritraukti naujų specialistų.

Manau, kad kompetencijų trūksta ne tik mokytojų gretose, bet ir mokyklų vadovų korpuse. Ypač stinga asmeninės lyderystės. Būdamas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo nariu, puikiai jaučiu, kuo kvėpuoja mūsų inžinerinė pramonė, kokie spartūs pokyčiai vyksta, bandant suspėti į 4.

  1. Įvadas | Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK)
  2. Amazon atima akcijų pasirinkimo sandorius
  3. Geriausia dvejetainių opcionų įmonė
  4. Informacijos apie akcijų pasirinkimo sandorius
  5. Darbuotojų akcijų pasirinkimo rizika
  6.  - Он уронил меня с мотоцикла, бросил на улице, залитого кровью, как зарезанную свинью.
  7. Profesinio mokymo programosĮ šias programas priėmimas nėra vykdomas, licencijos nėra išduodamos |

Šiuos pokyčius profesinis mokymas visą laiką tiktai vysis. Kiek bebandytume planuoti priėmimus, valstybės kvotas ir t. Niekas prieš metus nežinojo, kad Visagine bus pusantro tūkstančio darbo vietų siūlanti įmonė. Lietuvoje tiktai 27 proc. Europoje šis rodiklis vidutiniškai siekia apie 50 proc.

Стратмор его не слушал.

Kas tie 27 proc.? Kokie tai mokiniai?

Dešimtbalėje sistemoje jų pažangumo vidurkis — iki 4. Tad ar galima lpr prekybos strategija, kad šie mokiniai bus pajėgūs įsisavinti naujas profesijas?

Visa gamyba automatizuojama, įmonės pilnos įrangos, kuri turi veikti. Jos įveiklinimas — tai profesinis lygmuo, o ne aukštųjų mokslų duona. Aukštasis mokslas prasideda ten, kur kuriame naujas technologijas, naują žinojimą.

Ar dabartiniai profesinių mokyklų mokiniai sugebėtų tapti programuotojais, mechatronikais ar elektronikais? Matyt, kad ne. Jie tikrai bus geri betonuotojai, tinkuotojai, virėjai, kirpėjai ar kiti rankų darbo profesijų specialistai. Vis dėlto, norint atliepti rinkos poreikius, reikia įsisąmoninti, kad neužteks darbo rankomis, privalu gebėti mąstyti.

Manau, turėtume siekti, kad vidurinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose įgytų 50 proc. Kodėl mokiniai visgi nesirenka profesinio mokymo? Tai lemia akivaizdi sisteminė klaida. Taip jau atsitiko, kad Lietuvoje pagrindinė mokykla dešimtmetė prarado savo kontūrus, prasmę ir pačią idėją.

Realybė yra tokia, kad pagrindinės mokyklos vaidmenį dabar perima progimnazija aštuonmetėkurią pabaigę mokiniai turi rinktis, kur mokytis toliau — kurioje gimnazijoje keturmetėje.

Pagrindinių grupių, pagrindinių pogrupių, grupių ir pogrupių sąrašas

O norint mokytis profesinėje mokykloje, reikia dar du metus palaukti, nes, kaip žinia, profesinio mokymo programos prasideda tik po dešimtos klasės. Kas pusę gimnazijos pabaigęs galėtų nuspręsti pereiti į profesinę mokyklą? Tikrų tikriausia sisteminė klaida. Reikia aiškaus politinio apsisprendimo atskirti du srautus. Jeigu noriu būti akademiku, mokslininku, teisininku ar profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas — einu į akademinę gimnaziją.

O jeigu man patinka technologijos, paslaugos asmenims — renkuosi profesinio mokymo įstaigą. Jog srautai būtų lygiaverčiai, profesinėse mokyklose turime stiprinti vidurinio išsilavinimo kokybę. Dar trumpai apie profesijos mokytoją. Negalima lyginti profesijos mokytojo su bendrojo lavinimo mokytoju, pavyzdžiui, suvirintojo su lituanistu ar geografu. Kai bendrojo lavinimo mokytojai rinkosi savo profesiją, jie galėjo modeliuoti savo gyvenimą, atlyginimą ir pan. O tas, kuris planavo būti, sakykime, suvirintoju ar programuotoju, irgi projektavo, kiek daugmaž uždirbs.

Tad kas gi priverstų gerą suvirintoją ar programuotoją rinktis darbą profesinėje mokykloje už keleriopai mažesnį atlyginimą? Mano siūlymas būtų mokėti diferencijuotai — verslo sektoriaus atlyginimo vidurkį regione.

Повсюду в старинных домах отворялись ворота, и люди целыми семьями выходили на улицы. Подобно крови, бегущей по жилам старого квартала Санта-Крус, они устремлялись к сердцу народа, его истории, к своему Богу, своему собору и алтарю. Где-то в уголке сознания Беккера звонили колокола.

Lietuvoje profesijos mokytojų skaičius nesiekia dviejų tūkstančių, todėl valstybei tai net nebūtų didelė našta. Žinoma, tai keltų vidinę įtampą švietimo sistemoje. Bet kitaip mes niekada nepritrauksime gerų profesionalų į profesinio mokymo įstaigas.

O neturėdami kompetentingų mokytojų, profesiniame mokyme niekada nepasieksime gerų rezultatų. Kiek beinvestuotume pinigų, kiek bepirktume įrangos, kiek bestiprintume administraciją, viskas vis tiek priklauso nuo mokytojo.

profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas minutės dvejetainiai variantai

Gali išmokyti tik tai, ką pats moki. Sutinku su daugeliu jau išsakytų dalykų.

profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas skaičiuojant bollinger juostas

Manau, kad norint įveikti iššūkius, kylančius profesiniame mokyme, pradėti vertėtų nuo mokytojo profesijos prestižo klausimo. Tik tuomet, kai mokytoju tapti bus patrauklu, turėsime ir patrauklią profesinio mokymo sistemą. Stebime regionus ir tikrai matome, kokie tarp jų didžiuliai skirtumai, todėl sutikčiau su mintimi, kad profesijos mokytojams galėtų būti skiriamas vidutinis darbo užmokestis regiono verslo sektoriuje.