Daugiašalės prekybos sistemos privalumai ir trūkumai
Pagrindiniai PPO principai Santrauka PPO susitarimai apima platų daugiašalės prekybos sričių spektrą: žemės ūkį, tekstilę, telekomunikacijas, bankininkystę, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų. PPO reguliuoja apie 97 proc. Visos valstybės narės siekia pagrindinių PPO tikslų — šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą ir sukurti efektyviai veikiantį prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.
PPO vykdo funkcijas, kurios užtikrina laisvesnę prekybą, t.
Lankstus užsienio valiutos kurso privalumai ir trūkumai
Praktikoje nusistovėję ir teisiškai įtvirtinti tokie pagrindiniai PPO veiklos principai: Didžiausio palankumo statuso arba nediskriminavimo principas. Kiekviena PPO šalis narė turi vienodai palankiai traktuoti kitų narių prekybos partnerius, prekes ir paslaugas, t.
Didžiausio palankumo statusas netaikomas GATT nuostatas atitinkančioms muitų sąjungoms ir laisvosios prekybos zonoms bei besivystančioms šalims, tačiau tokios išimtys yra sureguliuotos ir taikomos pagal griežtas sąlygas. Nacionalinio režimo principas.
Prekės, patekusios į PPO narės rinką, turi būti prekybos sustabdymo nuostolių strategijos ne mažiau palankiai, kaip lygiavertės vietos gamybos prekės ir paslaugos.
Minėta sąlyga taikoma ir užsienio bei vidaus paslaugoms, prekių ženklams, autorių teisėms ir patentams.
Nacionalinės rinkos apsaugos principas. Nustatyta, kad dėl importo tarifų ir nacionalinės pramonės vystymosi interesų šalys gali nustatyti apsaugą, kurią realizuotų tik per muitų tarifus, o ne vidaus prekybos politikos priemones, į kurias įeina ir kiekybiniai apribojimai kvotosstandartai ir kt.
Stabilios ir laisvos prekybos principas užtikrina, kad šalys narės taiko suderintus ir vienodus prekybos tarifus. Tarifai mažinami daugiašalių derybų metu ir negali būti padidinti.
Tarptautinės ekonominės teisės samprata
Stabilumas ir prekybos numatomumas skatina prekybą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą. Prekybos barjerų mažinimas yra viena iš akivaizdžiausių laisvos prekybos priemonių. Tokie barjerai apima muito mokesčius arba tarifus, tokius matus kaip importo draudimai ir kvotos. Sąžiningos konkurencijos principas. Konkurencija pasaulinėje rinkoje turi vykti pagal sąžiningus, valstybių suderintus principus.
Tarptautinė prekyba, pranašumai ir prieštaravimai Autorius: Erikas Prekyba — pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių plėtros veiksniai. Šiuolaikinis tarpusavy priklausomų pasaulio valstybių rinkos ūkis tarptautinę prekybą daro dar svarbesnę, o devintojo dešimtmečio įvykiai labai atsiliepė tarptautinės politinės ekonomijos ypatybėmis.
Šis principas susijęs su subsidijų ir antidempingo priemonių naudojimu. Būtinumą reguliuoti daugiašalę prekybą lemia tai, kad gamybos subsidijavimas ir privilegijų suteikimas eksportuojamai produkcijai sukelia konkurencinę kovą pasaulinėje rinkoje. Tokių priemonių nustatymas vienoje šalyje iššaukia atsakomąją reakciją iš kitų šalių, kurios, jų manymu, patiria nuostolius.
Tai priveda prie abipusio kaltinimo nesąžininga konkurencija, kompensacinių priemonių įvedimo. Bendras kiekybinio importo ribojimo draudimas.
Tokie ribojimai dažnai pasireiškia prekyboje žemės ūkio produktais, tekstile, plienu ir kai kuriomis kitomis prekėmis. Išimtys galimos siekiant apsaugoti mokėjimų balansą ir nukreipiant užsienio valiutos atsargų nutekėjimą, kurį iššaukia importuojamų prekių paklausa susijusi su vidaus gamybos daugiašalės prekybos sistemos privalumai ir trūkumai.
Galimų veiksmų esant ypatingiems atvejams principas. Regioninių prekybinių susitarimų principas numato, kad grupė šalių gali susitarti panaikinti arba sumažinti tarpusavio santykių barjerus. Tai leidžiama kaip didžiausio palankumo statuso principo išimtis esant tam tikroms sąlygoms ir laikantis nustatytų elgesio kriterijų.
- Lankstus užsienio valiutos kurso privalumai ir trūkumai
- Parodų pa sistema
- Lankstus užsienio valiutos kurso privalumai ir trūkumai Lankstus užsienio valiutos kurso privalumai ir trūkumai!
- PPO paskaitos | Dr. Rimantas Daujotas
Numatoma, kad regioninės prekybininkų grupės gali būti laikomos muitų sąjunga ar laisvoji prekybos zona. Tokiais atvejais muitai ir kiti prekybos barjerai tarp šalių, priklausančių tokiai grupei, daugiašalės prekybos sistemos privalumai ir trūkumai būti panaikinti. Nuo m. Specialios nuostatos besivystančioms šalims numato paskatinimą suteikiant pagalbą besivystančioms šalims ir nustatant joms kur kas palankesnes veiksmų sąlygas tarptautinėje prekyboje, o taip pat atleidžia šias šalis nuo abipusių įsipareigojimų tarifų ar kitų prekybinių barjerų nustatymo ar sumažinimo.
Tokijo raundo metu buvo priimta Bendroji preferencijų sistema, kuri nustatė prekybinius režimus besivystančioms šalims. Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t.
PPO: Pasaulio prekybos organizacija: PPO kilmė ir vaidmuo
Jis reikšmingas kalbant apie PPO šalių narių vykdomą tarptautinę prekybą. Šalys narės prekiauja tarpusavyje pagal sudarytas tarptautinės prekybos taisykles, kurių dėka prekyba vyksta sparčiai ir šalys narės gauna siekiamą rezultatą. Vykstant pirkimo pardavimo procesui abi šalys suinteresuotos kuo greičiau ir palankesnėmis sąlygomis bei mažiausiomis sąnaudomis gauti prekę paslaugą.
PPO veikla yra nukreipta į šį procesą ir yra skirta kiek įmanoma geriau jį sureguliuoti. Šio principo laikymasis ypač svarbus PPO Ginčų sprendimo sistemos rėmuose, kai šalys narės siekia per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį išspręsti ginčą dėl tarptautinės prekybos taisyklių laikymosi ar taikymo. Be to, yra būtinas tinkamas ir aiškus teisinis pagrindas PPO veiklai organizuoti, o apibendrinus aptartus aspektus matyti, kad PPO veiklos principai ir pagal juos veikiančios PPO teisės normos yra veiksnys, skatinantis tarptautinės prekybos vystymąsi ir liberalizavimą.
Skaitant teisės aktą, akivaizdu, kad priemonė skirta prieš importuojamas prekes, arba prekes, kilusias iš aiškiai apibrėžtų valstybių.
Pasaulio prekybos organizacija PPO surengė pirmąjį ministrų susitikimą Singapūre nuo gruodžio d. Toliau apžvelgiama, kas tai yra ir ką ji daro.
MFN ir nacionaliniu režimu nediskriminavimo principu prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui lygį, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto.
Lietuvos derybininkams pastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narėmis buvo sunkiausia. Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio.
Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir daugiašalės prekybos sistemos privalumai ir trūkumai ekonominės politikos skaidrumas. Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų metu Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą. Nors sunku tikėtis, kad tai smarkiai pakeistų esamą prekybos politiką, tačiau šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.
Šaltiniai: Bieliauskienė, Inga. Mykolo Romerio universitetas. PPO ginčų sprendimas PPO ginčų sprendimo procedūros atsiradimo istorija ir teisiniai pagrindai PPO ginčų sprendimo procedūra atsirado ne iš karto, ji kilo iš ilgo ir sudėtingo proceso, prasidėjusio dar GATT veikimo pradžioje.
Kol GATT buvo pasaulinis susitarimas, o ne organizacija, ginčų sprendimo instituto nebuvo galimybės įsteigti.
Ginčo šalys dalyvaudavo darbo grupių susitikimuose, nors darbo efektyvumui tai nebuvo naudinga. Todėl m. Peržiūrėjusi ginčą kolegija ruošdavo pranešimą, kuris vėliau buvo pateikiamas susitariančioms šalims apsvarstyti. To priežastis buvo Europos Ekonominės Bendrijos toliau — EEB vykdoma žemės ūkio politika ir preferenciniai prekybiniai susitarimai.
Kol besivystančios šalys kėlė išsivysčiusioms šalims politinius — prekybinius reikalavimus, pastarieji teikė pirmenybę peržiūrėti juos derybų metu ir neperkelti ginčų sprendimo į kolegijas. Skundų kiekis, pateiktas kolegijų peržiūrai, buvo nedidelis.
Tokijo raundo metu buvo priimtas Susitarimas dėl informavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros. Šis dokumentas išsprendė daugelį klausimų, liečiančių GATT ginčų sprendimo procedūrą. Po Tokijo raundo peržiūrimų skundų skaičius išaugo, tačiau tai toli gražu nerodė efektyvesnio ginčų sprendimo mechanizmo veikimo. Ginčų sprendimo procedūra GATT vis dar turėjo daug trūkumų.
Prekyba ir jos pranašumai. Kategorijos
Svarbiausi jų buvo: 1 kolegijų rekomendacijų patvirtinimui buvo būtinas visų susitariančių šalių konsensusas, o tai leido pralaimėjusiai bylą pusei užblokuoti pranešimą teigiamo konsensuso taisyklė ; 2 sutartys ir kodeksai, kurie buvo priimti GATT rėmuose, numatė skirtingas ginčų nagrinėjimo procedūras, kas lėmė procedūrų skirtingumą ir neaiškumą; 3 nebuvo numatytas laikotarpis, per kurį turi būti sudaroma kolegija ir atliekama skundų peržiūra, tai lėmė ilgus nagrinėjimo terminus.
Tokie ir kiti trūkumai rodė, kad GATT ginčų nagrinėjimo procedūra nepakankamai efektyvi, negali už tikrinti PPO principų laikymosi ir turi būti iš pagrindų peržiūrėta. Kol kolegijų pranešimai buvo skirti atskiroms bylos aplinkybėms, jie neturėjo ryšio su kitais ginčais.
Svarbu turėti omenyje, kad GATT ginčų sprendimo procedūra išlaikė daug išbandymų tik opcionų prekyba asx diplomatiškų procedūrų. Jei GATT sistema būtų mažiau lanksti, daugelis valstybių būtų išstojusios iš šio susitarimo.
Ministrų deklaracijoje, priimtoje Punta del Este m. Priėmus šiuos ir kartu taikant pagrindinius PPO veiklos principus, GATT ginčų sprendimo procedūra Urugvajaus raundo metu buvo tobulinama ir įtvirtinta Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą toliau — Susitarimaskurį sudaro 27 dalys ir 4 priedai.
Susitarimo 3 str.
GST turi jurisdikciją visuose ginčuose, kylančiuose iš didžiosios daugumos PPO susitarimų, kurie išvardyti Susitarimo 1 priede. Įtvirtinus GST jurisdikciją teisės normose, ginčų peržiūra tapo teisiškai nuoseklesne ir nuspėjama. Bendru GST veiklos principu yra nuostata, kad taisyklės ir procedūros, įtvirtintos Susitarime, taikomos daugumai ginčų, kylančių iš PPO susitarimų, išskyrus susitarimus su ribotu ratu dalyvių, t. Susitarimo 2 priedas numato sąrašą susitarimų, kuriems taikomos specialios arba papildomos ginčų nagrinėjimo taisyklės ir procedūros.
Specialios taisyklės taikomos ginčų peržiūrėjimui, kai ginčas kyla dėl Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių, Susitarimo dėl techninių prekybos barjerų, Susitarimo dėl GATT VI str. Susitarime įtvirtinta diferencijavimo ir palankaus ginčų peržiūrėjimo koncepcija, kai viena iš ginčo šalių yra besivystanti šalis. Toks požiūris sąlygotas tuo, kad Urugvajaus raundo metu išsivysčiusioms šalims buvo būtina besivystančių šalių parama, kad pastarosios sutiktų pritarti bendram susitarimų paketui.
Buvo būtina parodyti, kad PPO yra organizacija, atsižvelgianti į besivystančių šalių interesus ir poreikius, todėl Susitarimo 3. Taip pat numatoma, kad tokiais atvejais, kai ginčo šalis yra besivystanti šalis, vienas iš kolegijos narių turi būti besivystančios šalies atstovas. Visose ginčo nagrinėjimo stadijose dalyvaujant besivystančioms šalims, turi būti ypač atsižvelgiama į jų nuomonę. Išsivysčiusios valstybės turėtų susilaikyti nuo procedūros prieš besivystančias šalis inicijavimo, taip pat dėl nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, suteiktų pagal PPO susitarimus, sustabdymo.
