Prekybos zonos atkūrimo strategija. Du euro zonos krizės scenarijai ir poveikis Lietuvai

Du euro zonos krizės scenarijai ir poveikis Lietuvai Publikuota: Lietuvos bankas Sklandaus euro zonos skolų krizės įveikimo atveju finansinė aplinka Lietuvoje vidutinės trukmės prekybos zonos atkūrimo strategija taptų nepalanki verslui, tačiau ilgainiui išryškėtų teigiami pokyčiai — vėl sustiprėtų verslo, gyventojų ir bankų pasitikėjimas, teigiama Lietuvos banko "Finansinio stabilumo apžvalgoje m.

Pateikiame išsamų Lietuvos banko ekspertų parengtą komentarą: Norint įveikti euro zonos šalių krizę, greta pinigų politikos priemonių reikalingas individualių šalių ir ES lygiu koordinuotas ekonominių priemonių paketas.

Europos šalių vadovų susitikimuose pasiektas svarbus sutarimas dėl kovos su krize strategijos. Ši strategija pagrįsta patikimomis fiskalinės konsolidacijos programomis, siekiu užtikrinti tinkamą apsaugą nuo problemų bankų sektoriuje ir valdžios skolos rinkoje tarptautinio plitimo, bankų kapitalo stiprinimu, ekonomikos augimo skatinimo struktūrinėmis reformomis bei sklandesniu ekonominės ir finansinės politikos koordinavimu ES lygmeniu.

Be to, numatoma sparčiau kurti Europos stabilumo mechanizmą ir didinti bendrą prekybos zonos atkūrimo dvejetainio pasirinkimo strategija 60 sekundžių fondo bei laikinai veikiančio Europos finansinio stabilumo fondo finansinį skolinimo pajėgumą iki mlrd.

Galima sąlyginai išskirti du labai bendrus tolesnės raidos scenarijus: euro zonos skolų krizės santykinai sklandaus įveikimo scenarijų ir skolų krizės tolesnės nepalankios raidos scenarijų. Šiuo metu įgyvendinama euro zonos skolų krizės įveikimo strategija iš esmės yra pagrįsta ribojančia fiskaline politika, kuri turėtų sustiprinti fiskalines pozicijas bei padėti valstybių skolai grįžti į tvarią trajektoriją, ir labai skatinančia pinigų politika, kuri palaiko finansų sistemos funkcionavimą ir neleidžia pernelyg staigiai ir netvarkingai susitraukti bankų bei valdžios sektoriaus balansams įvykti finansų griūčiai.

Jei skolų krizės įveikimo strategiją pavyktų įgyvendinti visiškai sklandžiai, valdžios finansų konsolidaciją ir konkurencingumą didinančios struktūrinės reformos vidutinės trukmės laikotarpiu vis tiek neišvengiamai darytų slopinantį poveikį euro zonos šalių vidaus paklausai, tarptautinei prekybai ir apskritai ekonominiam aktyvumui bei užimtumui. Kai kuriose euro zonos šalyse vykstanti vidinė devalvacija, t.

Be to, periferinėms euro zonos šalims siekiant sumažinti tarptautinės prekybos nesubalansuotumą ir stiprinti eksporto potencialą, kitos šalys gali mažiau pasikliauti eksportu kaip ūkio augimo skatinamuoju veiksniu. Taip pat akivaizdu, kad daugeliu atveju, ypač periferinėse euro zonos šalyse, turės būti toliau efektyvinamas iki šiol vyravęs dosnus socialinės apsaugos ir gerovės valstybės modelis — tai didina socialinę įtampą tose šalyse.

Vidinės devalvacijos ir fiskalinės konsolidacijos sąlygomis mažėjant ekonominiam aktyvumui ar esant ekonomikos sąstingiui, euro zonos privačiojo sektoriaus skolų našta gali didėti, o kartu tai kelia problemų bankų balansų kokybei vidutinės trukmės laikotarpiu. Net ir sklandaus euro zonos skolų krizės įveikimo atveju finansinė aplinka Lietuvoje vidutinės trukmės laikotarpiu gali tapti labiau neigiama, tačiau ilgainiui išryškėtų teigiami pokyčiai stiprėjant verslo, gyventojų ir bankų pasitikėjimui.

Dėl šalies bankų labai mažų investicijų į su problemomis susiduriančių šalių ar bankų skolos vertybinius popierius tikėtinas tiesioginis poveikis būtų nereikšmingas. Jei sustiprėtų euro zonos bankų sektoriaus finansinio sverto mažinimo tendencijos, neigiamas poveikis sietinas su šalies bankų galimai sumažėsiančia skolinimo pasiūla ir suprastėsiančiomis patronuojančiųjų bankų finansavimosi galimybėmis.

Ekonominė stagnacija Europoje neigiamai veiktų Lietuvos eksportą.

Du euro zonos krizės scenarijai ir poveikis Lietuvai

Neigiami šokai eksporto ir gamybos apimtims bei realiosioms gyventojų disponuojamosioms pajamoms galėtų vėl grąžinti recesijos grėsmę.

Kartu tai turėtų neigiamą poveikį šalies bankų balansams. Antra vertus, jei būtų veiksmingai įgyvendinamos euro zonos skolų krizės sprendimo priemonės, teigiama finansų rinkų reakcija padidintų namų ūkių bei verslo pasitikėjimą Europoje, o tai galiausiai turėtų teigiamai atsiliepti ir Lietuvos ekonomikai.

Pažangus, tvarus ir integracinis augimas 9 3. Ryšiai, kurių trūksta, ir kliūtys 20 4.

Yra daug rizikų, prekybos zonos atkūrimo strategija su euro zonos šalių skolų krizės įveikimo strategijos įgyvendinimu. Bene svarbiausios rizikos susijusios su didesniu nei tikimasi valstybių skolų nurašymu ir grandinine reakcija į skolos nurašymus kitose probleminėse šalyse, vienašališkais valstybių atsisakymais vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, sistemiškai svarbių bankų bankrotais ar kitais dideliais bankų sektoriaus sukrėtimais.

Krizė labiausiai palietė tokias euro zonos šalis kaip Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Italija, kuriose prekyba opcionais ir pasmaugimo strategijos dešimtmetį pernelyg išaugo privačiojo ar viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Perteklinis įsiskolinimas susiformavo dėl narystės euro zonoje suteiktų galimybių pigiai ir gausiai skolintis, palankios pasaulinės palūkanų normų aplinkos, pernelyg optimistinių lūkesčių bei kitų priežasčių.

Didėjant vidaus paklausai, palaikomai skolintomis lėšomis, šios šalys ne vienus metus galėjo palaikyti netvarius ekonomikos augimo tempus, tačiau dažnu atveju kylantis realusis valiutos kursas, didėjantis einamosios sąskaitos deficitas ir didėjančios vienetinės darbo sąnaudos rodė apie mažėjantį tarptautinį konkurencingumą ir gamybos našumą.

Vis dėlto perteklinio įsiskolinimo problemos būdingos prekybos zonos atkūrimo strategija tik periferinėms euro zonos šalims — su didesnėmis ar mažesnėmis skolų problemomis susiduria dauguma euro zonos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių. Skolinosi per daug Kiekvienos iš krizės apimtų šalių ekonominė ir finansinė padėtis yra individuali, tačiau bendras vardiklis — perteklinis įsiskolinimas. Airija, Ispanija ir Portugalija išsiskiria dideliu privačiojo sektoriaus įsiskolinimu, o Graikija bei Italija — pertekliniu valdžios sektoriaus įsiskolinimu.

Daugeliui šalių praėjusį dešimtmetį buvo būdingas prekybos zonos atkūrimo strategija kainų burbulo formavimasis, tačiau, pavyzdžiui, Italijoje ir Portugalijoje būsto kainos kilo nuosaikiau. Nepaisant individualių ekonominių ir finansinių ypatumų, visų šalių ilgalaikes struktūrines problemas atskleidė ir sustiprino m. Be to, krizė taip pat labai neigiamai paveikė euro zonos šalių viešuosius finansus, nes, smukus ekonominiam aktyvumui, labai sumažėjo biudžetų pajamos, bet kartu cikliškai didėjo išlaidos.

Kai kurios galimybė prekiauti šnipu, ypač ekonomiškai stipresnės euro zonos valstybės, ėmėsi laikinų fiskalinio skatinimo priemonių, dėl kurių gerokai sparčiau didėjo valdžios sektoriaus įsiskolinimas. Kai kurių šalių, pirmiausia Airijos ir Belgijos, valdžios sektoriaus skolą labai padidino vyriausybių vykdytas su mokumo problemomis susidūrusių sistemiškai svarbių bankų gelbėjimas ar perėmimas.

Investavo savo šalyje Valstybių skolų prekybos opcionais įrankis abipusio priežastingumo ryšiais yra susijusi su finansų sektoriaus problemomis. Euro zonos komercinių bankų investicijos į valstybių skolos vertybinius popierius yra vienas iš svarbiausių valdžios sektoriaus skolos prekybos zonos atkūrimo strategija šaltinių, tad šalys yra labai priklausomos nuo sklandaus finansų rinkų funkcionavimo, o bet koks funkcionavimo sutrikimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių siekiant refinansuoti skolą ir valdyti viešuosius finansus.

Savo ruožtu, investicijų į valstybių skolos vertybinius popierius dalis euro zonos bankų balansuose per pastaruosius keletą metų labai išaugo ir rimtų sukrėtimų valstybių skolos rinkose atveju vyriausybių obligacijų nuvertėjimas galėtų stipriai neigiamai paveikti bankų kapitalo prekybos zonos atkūrimo strategija.

Du euro zonos krizės scenarijai ir poveikis Lietuvai - Verslo žinios

Taigi, atskiros valstybės skolų krizė neišvengiamai lemtų sukrėtimus ir tos šalies bankų sektoriui. Esant dideliam bankų atvirumui valdžios sektoriaus skolos rizikai, nepakankamai stipriems bankų balansams ir didėjant įtampai finansų rinkose, bankai pastaraisiais metais susidūrė su didėjančiomis finansinių išteklių pritraukimo didmeninėse rinkose problemomis.

Lemia požiūris Pastaraisiais metais labai išryškėjo euro zonos šalių skolų krizės tarptautinė dimensija ir sisteminė rizika.

Pradiniuose euro zonos skolų krizės etapuose vyravo ekonomistų požiūris, kad daugelis šalių išgyvena individualias krizes, nulemtas bendrų pasaulinių ir specifinių, konkrečiai šaliai būdingų sukrėtimų. Vis dėlto ilgainiui, ypač praėjusiais metais, — išaugus įtampai euro zonos finansų rinkose, labai išryškėjo sisteminės euro zonos skolų krizės požymių.

Pažymėtina, kad vien labiausiai krizės apimtų periferinių euro zonos šalių viešojo sektoriaus skola m. Atsparesnių šalių bankai yra daug investavę į periferinių šalių valdžios sektoriaus skolos vertybinius popierius ir yra prisiėmę susijusią riziką.

Apskritai, esant glaudžiai integruotoms euro zonos šalių ekonomikoms ir finansų sistemoms, pavojingas yra ne tik tiesioginis sukrėtimų atskirose šalyse poveikis kitoms šalims pvz. Akivaizdu, kad susikaupusios konkurencingumo, tarptautinės prekybos nesubalansuotumo, perteklinio įsiskolinimo, valdžios finansų ir bankų sektoriaus problemos yra ne pavienių šalių, bet visos euro zonos ekonominė ir finansinė problema.

Pavyzdinis prekybininko prekybos planas. Prekybos namų verslo planas. Paruošti verslo planai

Kartu tai yra rimčiausias išbandymas eurui kaip bendrajai valiutai nuo jo įvedimo. Sekasi skirtingai Šiuo metu trijose euro zonos šalyse įgyvendinamos plataus masto tarptautinės finansinės pagalbos ir ekonominių reformų programos.

Pinigų sąjungos sąlygomis, šalims neturint prekybos zonos atkūrimo strategija vykdyti savarankišką pinigų arba valiutos kurso politiką, kelios labiausiai krizės kamuojamos šalys nebuvo pajėgios individualiai įveikti finansinių bei ekonominių problemų, joms teko prašyti tarptautinės pagalbos.

Šiuo metu tarptautinės finansinės pagalbos ir ekonominių reformų programos vykdomos Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje taip pat sutarta dėl paramos Ispanijos bankams, o birželio mėn.

Šiomis programomis siekiama vidine devalvacija ir struktūrinėmis reformomis atkurti šalių konkurencingumą ir tvarius viešuosius finansus, kartu vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti vyriausybių skolinimąsi palankiomis sąlygomis ir apsaugoti šalis nuo neramumų finansų rinkoje.

• Lego produktų įvairinimo strategija
• Po plano paviešinimo prekybininkai dėl kainų nesiruošia derėtis Pavyzdinis prekybininko prekybos planas.
• Patarėjo versijos snaiperis.
• EUR-Lex - DC - LT
• Altcoin prekybos signalai telegrama
• Prekybos strategija „Snaiperis Snaiperio strategijos variantai

Graikijai prireikė dviejų finansinės pagalbos ir ekonominių reformų programų, tačiau jos vykdomos nepakankamai sklandžiai.

Pirmoji mlrd. EUR tarptautinio skolinimo ir ekonominių reformų programa Graikijoje pradėta įgyvendinti m.

Graikija įsipareigojo įgyvendinti griežtą viešųjų finansų konsolidavimo ir ambicingą struktūrinių reformų politiką. Nors Graikijai pavyko pasiekti tam tikrą fiskalinę konsolidaciją, įvairios kliūtys — politinis nestabilumas, socialiniai neramumai, skolų našta ir gili ekonominė recesija — neleido pakankamai sklandžiai įgyvendinti šių programų.

Snaiperio strategijos variantai. Nauja prekybos strategija: apsipirkimas bus tarsi vaizdo žaidimas

Kartu, didėjant obligacijų pajamingumui, tapo akivaizdu, kad Graikijai nepavyks, kaip planuota, m. Graikijai papildomai numatoma skolinti mlrd. Tik jei pasiseks m. Numatoma, kad, vykdant naują skolinimosi programą ir nurašius dalį esamų skolų, Graikijos valdžios sektoriaus skola turėtų labai nedaug sumažėti, o m.

Užsienio prekybos statistika: kainos mažėja - Verslo žinios

Vis dėlto toks skolos naštos mažėjimas, koks numatomas oficialiose programos įgyvendinimo prognozėse, įmanomas tik labai sėkmingai susiklosčius ekonominėms ir politinėms aplinkybėms Graikijoje bei nesant rimtų ekonominių ir finansinių sukrėtimų euro zonoje.

Šios prognozės grindžiamos optimistiškomis prielaidomis apie jau nuo m.

• Dvejetainiai variantai 100
• Snaiperio strategijos variantai.
•  Скажи, что ты ушел с поста декана.
• Biržos prekių ateities sandorių strategijos

Įvertinant vis dar didelį ekonomikos kritimą m. Airijoje ir Portugalijoje Airijoje ir Portugalijoje oficialios finansinės pagalbos ir ekonominių reformų programos įgyvendinamos kur kas sėkmingiau. EUR vertės tarptautinę skolinimo Airijai programą, pirmiausia buvo siekiama suteikti finansinį užnugarį Airijos vyriausybei, pasiryžusiai gelbėti nuo griūties šalies bankų sektorių, kuri patyrė didelių nuostolių sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului.

Airija visiškai vykdo fiskalinės konsolidacijos programą, sėkmingai mažėja bankų finansinis svertas. Vidinė devalvacija leido sumažinti kainas, darbo sąnaudas, padidinti konkurencingumą.

Augantis eksportas lėmė recesijos pabaigą ir nuosaikią ūkio plėtrą m. Valdžios sektoriaus skola per keletą metų taip pat padvigubėjo ir m. Portugalijos esminės ekonomikos problemos pastaraisiais metais buvo susijusios su dideliu privačiojo sektoriaus įsiskolinimu, bręstančiomis bankų sektoriaus problemomis, didele šalies skola užsieniui, nemažu valdžios sektoriaus deficitu ir neefektyvia viešojo sektoriaus ir valstybinių įmonių struktūra.

Dėl kilusios įtampos finansų rinkoje, susijusios su kitų periferinių šalių problemomis, m. Portugalijos ekonomika ir finansų sistema taip pat tapo pažeidžiama: buvo mažinami valstybės skolinimosi reitingai, pavojingai didėjo valstybės skolos rizikos priedai, bankai susidūrė su augančiomis likvidumo problemomis.

EUR tarptautinio skolinimo Portugalijai programa.

Ekonominės reformos įgyvendinamos gana sklandžiai, tačiau metams iškelti konkurencingumo atkūrimo tikslai nebuvo labai ambicingi. Taigi, ekonominė ir finansinė situacija Portugalijoje tebėra įtempta, ir tai patvirtina vis dar palyginti dideli ilgalaikių vyriausybės obligacijų rizikos priedai. Politikų atsakas m.

Tai susiję su keliais svarbiausiais rizikos šaltiniais: į euro zoną grįžtant ekonominei stagnacijai, valstybės finansų ir bankų balansų problemos sustiprino viena kitą, mažėjo pasitikėjimas bankų sektoriuje, bankams tapo sunkiau pritraukti finansinius išteklius rinkoje, išaugo bankų kredito ribojimo privačiajam sektoriui rizika, galiausiai tebėra didelė pasaulinių ekonomikos nesubalansuotumų netvarkingo koregavimosi rizika.